Lyt til Kultūros savaitė

„99 proc. lietuvių per šv. Velykas turi margučių“, – sako tautodailininkė Odeta Bražėnienė, savo kolekcijoje turinti 5000 margučių. Video žaidimai, plečiantys kūrybines ir estetines ribas, atkreipiantys dėmesį į aktualias socialines ir politines problemas, bei ugdantys empatiją. Su jais susipažinti ir juos patirti galite naujoje MO muziejaus parodoje „Game Play“ („Žaidžiant pasaulį“). Kokie yra kauniečių kultūros renginių lankymo įpročiai? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje kare žuvusią jauną menininkę Margaritą Polovinko, Harvardo universiteto pasipriešinimą JAV prezidento spaudimui, Velykinių margučių tradicijas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Ar gali dirbtinis intelektas pakeisti dėstytoją? Lietuviai sulaukė svarbaus tarptautinio įvertinimo už projektą „DI žinių dvyniai“. Tai - pirmas toks atvejis pasaulyje, kai į studijų procesą integruoti dėstytojų dirbtinio intelekto antrininkai, kuriuos studentai gali naudoti kaip interaktyvius, personalizuotus konsultantus. „Pasukęs ten, kur truputį bijau, kur truputį nedrąsu, dažniausiai tokiose plotmėse atrandu savo istorijas“, – apie istorijų paieškas dokumentiniams filmams sako režisierius Vytautas Puidokas. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune. „Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei. „Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. „Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius? Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai. „Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“. Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia? Pasaulio įvykių apžvalga. Agnės Narušytės komentaras. Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione. Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos išeivijos architekto kūriniui, Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčiai, iškilo grėsmė būti uždarytai ir nugriautai. „Lietuva prarastų ryškiausią dipukų kartos sukurtą pastatą, kuris reprezentuoja tos kartos politinį siekį per architektūrą parodyti, kad Lietuva egzistuoja“, – sako architektūros istorikas Vaidas Petrulis. Festivalis „Kanklės mano rankose“ švenčia ne tik 10-ąjį jubiliejų, bet ir svarbią žinią – muziejaus rūpesčiu kanklės ir kankliavimas Lietuvoje įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Trakų pusiasalio pilyje atidaryta menininko Ansio Burkės paroda „Rex“. Kaip pripažįsta pats kūrėjas, apsilankiusiesiems parodoje atrodys, kad čia eksponuojami penkių menininkų darbai. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – mokslininkų tyrimas, atskleidžiantis, kaip žmonės vertina ir vartoja dirbtinio intelekto sukurtą literatūrą, vaizdingais maršrutais puškuojantis vyšnių žiedų traukinys Taivane bei smarkiausiuose istorijoje Pietų Korėjos gaisruose pražuvęs kultūrinis paveldas. „Eksponuojama mada pritraukia lankytojus, kuriems istorinės ar konceptualios šiuolaikinės parodos kartais atrodo pernelyg nutolusios nuo šiandienių ar tiesiog žmogiškų aktualijų“, – apie mados parodas sako žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. „Kuo daugiau į šiaurę, tuo daugiau moterų fotografių“, – apie XX a. pirmosios pusės moterų fotografių kūrybą Baltijos šalyse sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Kur tuo metu Lietuvoje buvo daugiausiai fotografių ir kokios temos jas tuomet domino? „Man keista, kiek daug rusų komikų vengia tiesiogiai kalbėti apie tai, kas vyksta“, – sako komikas iš Rumunijos Viktoras Patraškanas. Jis stebisi, kad neretai iš šalies pabėgę rusų komikai žiniasklaidoje pristatomi kaip politiniai pabėgėliai, tačiau scenoje jie kalba apie... šampūną. Netrukus komikas Lietuvoje pristatys šou „Comedy in broken English“ („Komedija laužyta anglų kalba“). Koks komedijinis užtaisas yra Baltijos šalys, ką reiškia atlikti komediją kariaujančioje Ukrainoje, kas yra „Coca Colos“ pabėgėliai ir kokį įspūdį palieka rusų komikai? Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei? Kultūros bendruomenės atstovus vienijančios organizacijos sunerimo dėl svarstomų mokesčių pakeitimų. Dėl ko bijoma ir kokios išeitys siūlomos? Leni Riefenstahl yra fašizmo prototipas, sako kino režisierius Andresas Veielsas. Jo dokumentikoje „Riefenstahl“, kuri šiuo metu rodoma „Kino pavasaryje“, nagrinėjamas šios Hitleriui dirbusios kino kūrėjos gyvenimas ir palikimas. „Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – sušvelnintos ilgametes tradicijas Meksikoje turinčios bulių kautynės, europarlamentaro siūlymas Amerikai sugrąžinti Laisvės statulą Prancūzijai bei šiųmečiai „Polar Music Prize“ apdovanojimų laureatai. „Kai gimsta teksto užuomazga, pajaučiu, ar tai daina, ar eilėraštis“, – apie kūrybą skirtingomis formomis sako reperis Pijus Opera. Pokalbis apie Lietuvos hiphop‘o kultūrą, nutolusią savo šaknų, ir tai, ką filologijos studijos atneša į repo tekstus. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė