Kultūros savaitė

Reklaitė apie mažinamą kultūros biudžetą: gali pakenkti Lietuvos reprezentacijai užsienyje

Seimui patvirtinus 2026 metų biudžetą, traukiasi finansavimas įvairioms kultūros institucijoms. Kokie bus 2026-ieji kultūrai, sumažėjus finansavimui? Šią savaitę paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros meno premijų laureatai. Pasak eksperčių Lolitos Jablonskienės ir Eglės Kačkutės, šių metų sąrašas – išskirtinai subalansuotas. Lietuvoje savo poziciją jau įtvirtino „Jaunojo tapytojo prizas“, galbūt nuo šiol kasmet sulauksime ir „Vidurio amžiaus tapytojo prizo“ laureato. Pirmą kartą surengtas konkursas siekia atkreipti dėmesį į sovietmečiu ar ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu augusios ir besiformavusios tapytojų kartos kūrybą ir šių menininkų patiriamus iššūkius. Italijos nacionalinė virtuvė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Apie šio pripažinimo reikšmę bei kokią vietą italų gyvenime užima maistas – pokalbis su Italijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Emanuele de Maigret. „Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis. Būti geru kuratoriumi – tai turėti daug priešų, įsitikinęs architektas, profesorius, kritikas Pippo Ciorra. Šiuolaikinio meno muziejuje MAXXI Romoje dirbantis italas gerai pažįsta Lietuvos meno ir kultūros lauką, o šį rudenį Kaune lankėsi Nacionalinio architektūros instituto kvietimu. Dvi panašaus profilio įstaigos tampa partnerėmis. Ką tai reiškia Kaunui ir Lietuvai? „Anksčiau bijodavau, nes galvodavau – jei kito žino, kad tave išprievartavo, tampi pažymėta. Dabar suprantu: turite pažymėti žmogų, kuris tai padarė, ne mane“, – sako seksualinę prievartą patyrusi komikė Vita Žiba. Šią savaitę Nacionaliniame žmogaus teisių forume jai įteiktas Metų žmogaus teisių balso apdovanojimas. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Alytaus radijo FM99 vadovas: politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės supratimą

„Politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės ir etikos supratimą, o viešojo intereso gynimas dažnu atveju jiems neaktualus“, – sako radijo stoties FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas. Kodėl neretai politikai žiniasklaidą laiko priešu? „Norėdamas išgirsti kitą, turi apriboti savo laisvę“, – kalbėdamas apie tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje, sako Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos ir filosofijos mokytojas, poetas Albinas Galinis. Mokykla šiemet švenčia 80-metį. Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai? „Sveikatos paslaugų rinka yra identiška kitai, irgi neveikiančiai rinkai jau iš kultūros industrijos sektoriaus – meno rinkai“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Šią savaitę minėjome Lietuvos baleto šimtmetį. Kaip prasidėjo lietuviško baleto istorija ir kuo jis gyvena šiandien? Nedemokratiškai veikiančios politinės jėgos ir populistinės partijos geriau ir greičiau mokosi vienos iš kitų nei liberalesnę politinę kultūrą demonstruojantys politikai, akcentuoja Slovėnijos istorikas, rašytojas, vertėjas ir politikos apžvalgininkas Luka Lisjak Gabrijelčič. Todėl, pasak jo, ankstyvas ir aktyvus, nenuilstantis pilietinis pasipriešinimas yra ypač svarbus. Vakar ir šiandien Vilniuje vyksta Kultūros asamblėjos inicijuotas demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“ Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Istorikas Grybkauskas: Brazauskas vykdė evoliuciją, o Landsbergis buvo revoliucionierius

„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai. „Vytautas Landsbergis yra žmogus, galintis keisti sistemą iš esmės, pažiūrėti kitaip, o Algirdas Brazauskas yra evoliucinis žmogus, linkęs tobulinti sistemą iki begalybės“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Saulius Grybkauskas. Lietuvos istorijos institutas pirmąją gruodžio savaitę organizuoja Vilniaus simpoziumą, kurio dėmesio centre šįkart atsidurs buvę Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai.  „Pašiūrė iš Long Ailando“ – taip vadinasi vilniečio Augusto Serapino kūrinys, lapkritį pristatytas Niujorko bienalėje „Performa“. Menininkas šimtametę medinę struktūrą pavertė nomadiška figūra, kuri, keliaudama per Niujorką, viešąsias erdves paverčia atminties ir namų paieškų lauku.   Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip vinilinės plokštelės padeda išsilaikyti vienai seniausių pasaulyje muzikos įrašų parduotuvių Maltoje, Turkijoje archeologų atrastus artefaktus, kurie suteikė daugiau žinių apie neolito žmones, bei artėjant pasaulio futbolo čempionatui Meksikoje rengiamą su futbolu susijusių meno kūrinių parodą. „Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu. Lapkričio 18-tą dieną Prezidentūroje nuskambėjusi pirmosios ponios kalba sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė viešosios kalbos? „Vis dar į moterį žvelgiame kaip į potencialią gimdytoją ir dažnai nustumiame realybę, ne visos moterys nori būti motinomis“, – sako menininkė Jūra Elena Šedytė, pristatanti performansą „Potencialas“, kuris, pasak kūrėjos, turėtų sukurti vietą diskusijai apie abortą. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kultūros asamblėja ragina imtis atsakomybės: nustokime laikyti politiką tamsiu reikalu

Praėjo didysis Kultūros asamblėjos mitingas, pažymėjęs protesto mėnesio pabaigą. Kas toliau? Pokalbis su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariais Karoliu Kaupiniu ir Gintaute Žemaityte. „Švelnus pokyčių darymas yra labai svarbi strategija ir dažniausiai tai daro moterys“, – apie kraftaktyvizmą sako Vilniaus dailės akademijos profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Kuo kraftaktyvizmo protesto forma aktuali šių dienų Lietuvoje? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į moderniai atliekamą Latvijos liaudies muziką pokalbis su žanrą puoselėjančia kompozitore Laura Jēkabsone. Lietuvos sostinėje gimusio menininko Andriaus Arutiunian performanso „Armen“ ašimi tapo armėnų diasporos muzika, skambanti po įvairius pasaulio miestus judančiuose taksi automobiliuose. Šį mėnesį žmogaus vietą ir vaidmenį filme, kuris vadinasi „pasaulis“, apmąstantis kūrinys atliktas Niujorke vykstančioje „Performos“ bienalėje. Šešių prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių istorijos pradėjo kelionę po panemunės miestelius. Ekspozicijos „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ kūrėjai siekia supažindinti su pamirštais laivybos keliais ir upeivių tradicijomis. Draugai juokauja, kad esu protesto kultūros pagalbos linija, sako šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė. Menininkė aktyviai tyrinėja protesto kultūrą, šie tyrinėjimai dažnai persismelkia į jos kūrybą. Geopolitinės įtampos mūsų regione atsiskleidžia Agnietės ir baltarusio šokėjo Igorio Shugaleevo darbe „CLAP & SLAP“, kuris sulaukė išskirtinio įvertinimo – pateko į Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ perspektyviausių šių metų Europos choreografų dvidešimtuką. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Kultūros bendruomenė nori „ryškios lyderystės“: ar ją gali parodyti Vaida Aleknavičienė?

Vaida Aleknavičienė šią savaitę paskirta kultūros ministre. Ir nors naujoji kultūros ministrė atitinka Kultūros asamblėjos keltus reikalavimus, planuotas mitingas lapkričio 21-ąją įvyks. Bendruomenė nori „ryškios lyderystės“, ar Aleknavičienė gali ją parodyti? Kiauksintis vaikų choras, po didmiestį turistaujanti medinė pašiūrė, pasivažinėjimas mersedesu pagal armėnišką muziką, padirbti kvepalai ir laimę nešančios šukės. Šią savaitę Niujorko „Performos“ bienalėje veikiantį Lietuvos paviljoną be sienų galima apibūdinti maždaug taip. Šį savaitgalį baigiasi vienas iš vos keleto Lietuvoje šiuolaikinį cirką pristatančių festivalių „Cirkuliacija“. Jis suorganizavo susitikimą su viena garsiausių Europos cirko režisierių, šiuolaikinio cirko Švedijoje pradininke Tilde Bjorfors. Anot specialistės, Lietuvos cirkas dabar yra panašiame raidos etape kaip prieš maždaug 30 metų buvo Švedija. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip prasmingą mintį savyje talpinančios tatuiruotės padeda ukrainietėms susidoroti su netekties skausmu dėl kare žuvusių artimųjų, naujas Los Andžele duris atveriantis Džordžo Lukaso muziejus bei pokštą Nacionaliniame Kardifo meno muziejuje iškrėtęs konceptualus menininkas. „Tikroji branda pripažįsta paribio daugiabalsiškumą, geba priimti įvairovę ir kitoniškumą“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Ji komentare atsigręžia į traumines šių metų Europos kultūros sostinės Nova Goricos-Goricijos patirtis. „Vis dar gajus jausmas, kad reikia būti tarsi kankiniu, dėl šokio atiduoti viską ir kentėti. Idėja, kad be skausmo nebus pasiekimų, vis dar gyva,“ – sako šokio psichologijos mokslų daktarė Imogena Aujla, skaičiusi pranešimą šią savaitę vykusiame Baleto simpoziume. Ne kaunietė, ne istorikė, ne rašytoja, bet išleido knygą apie tarpukario Kauno modernistinius namus ir jų gyventojus. Tokia mįsle galima pradėti žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalės Viktorijos Vitkauskaitės pristatymą. „Namai ir likimai“ gimė neplanuotai, sako šiemet meno istorijos doktorantūros studijas Kaune pradėjusi vilnietė. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė